Spalva ir erdvės suvokimas
Spalvos daro įtaką mūsų savijautai ir nuotaikai, todėl labai svarbu, kaip nudažysime savo namus. Pasitelkę spalvas galime vizualiai sumažinti arba padidinti patalpą. Įžvalgiai derinant spalvas galima pasiekti įvairiausių efektų ir suteikti patalpai norimą atmosferą.
Štai keletas patarimų:
Kad namuose būtų sveika atmosfera, spalvos atskirose patalpose turi derėti viena su kita. Tai ypač svarbu atvirose patalpose ir nedideliuose butuose. Pavyzdžiui, sienų spalva prieškambaryje gali atsikartoti gyvenamojo kambario tekstilės elementuose ir keraminėje vazoje miegamajame. Pereinamuoju elementu gali būti homogeniškai nudažytos neutralios lubos arba grindys.
Skaistūs ir gaivūs tonai taip pat daro patalpą šviesesnę ir erdvesnę, suteikia lengvumo pojūtį. Šviesūs melsvi ir melsvai žalsvi tonai vizualiai „pastumia“ sienas, tokiu būdu susidaro erdvės įspūdis. Šviesūs baldai geriau žiūrisi šviesiame fone. Sofos ir kėdės su aukštais atlošais dar labiau sumažina ankštą kambarį. Jei norite erdvės įspūdžio, rinkitės žemus baldus: tai gali būti čiužinys be pagrindo, žemas staliukas, foteliai ir pan. Mažo kambario apskritai nepatartina perkrauti baldais. Kambarį padidina veidrodis, stiklintos durys, dideli langų stiklai ir ryškus apšvietimas.
Nedidelę ir intymią patalpą galima sukurti naudojant šiltus, tamsokus atspalvius. Tokios gilios spalvos, kaip tamsiai mėlyna, violetinė, ruda ir tamsiai žalia reikalauja ryškesnio apšvietimo ir sunkiau veikia žmogų. Nereikia pamiršti, kad dėmesį visų pirma patraukia ir žvilgsnį sulaiko būtent šviesioji patalpų dalis. Kartais patalpoje būna sunku atskirti daiktus, taip gali atsitikti dėl pernelyg vienodų šviesių arba tamsių tonų panaudojimo.
Aukso atspalvį arba gryną spalvą patariama naudoti rečiau lankomose patalpose. Kuo dažniau mes būname tam tikroje patalpoje, tuo mažiau joje turėtų būti grynos spalvos. Paauksuotą spalvą geriausia naudoti kaip akcentą. Valgomajame, bibliotekoje arba gyvenamajame kambaryje būti žymiai maloniau, jei jų interjere esama minkštų, kiek prislopintų ar aksominių niuansų. Blausūs, pilkšvi atspalviai sukuria monotonijos ir ramybės įspūdį, o tuo pat metu yra labai kasdieniški.
Intensyvūs, ryškūs tonai ant didelių plotų gali sutrikdyti ir suteikti aštrumo. Ryškios geltona ir žalia spalvos paaštrina triukšmo pojūtį, o ugninga raudona gali pasirodyti tiesiog svilinančia.
Be abejonės, geriausias interjeras bus tas, kuriame žmogus jaučiasi patogiai.
Štai keletas patarimų:
| Įprasta lubas dažyti baltai, o sienas – pasteliniais tonais. Toks sprendimas objektyviausiai parodo patalpą ir sukuria saugumo pojūtį. | |
| Žemoje patalpoje lubas ir sienas dažant vienodai šviesiais tonais, galima sukurti aukščio iliuziją. Kitas variantas – išdažyti sienas vertikaliomis juostomis. | |
| Aukštoje patalpoje lubos atrodys žemesnės, jei nudažysime jas tamsesniais nei sienų tonais. Tamsios grindys padarys kambarį dar žemesnį. Yra ir kitas būdas vizualiai pakeisti aukštą kambarį: nudažyti sienas horizontaliomis juostomis. | |
| Siauras ilgas kambarys, išdažytas šviesiais tonais, taps erdvesnis. Tokiam kambariui netinka tapetai su stambiu piešiniu – jie „vagia“ erdvę, todėl geriau rinktis tapetus su smulkiu piešiniu arba dažyti sienas viena spalva. | |
| Sienos paslinkimas (vizualus priartinimas arba nutolinimas) galimas nudažius vieną sieną tamsia spalva (priartinimas). Kita galimybė – vieną sieną palikti šviesią, o kitas nudažyti tamsiais atspalviais, tačiau tai rizikinga, nes kambarys gali pasirodyti per mažas ir sukelti slegiantį pojūtį. Be to, gali smarkiai pasikeisti kambario proporcijos. | |
| Įrenginėjant dekoratyvinį apvadą apatinė sienos dalis visuomet dažoma tamsesne spalva, o viršutinė – šviesesne, bet ne atvirkščiai. Apvadas neturi dalinti sienos tiksliai per vidurį (t.y. į dvi lygias dalis), o turi būti arba aukščiau, arba žemiau vidurio. |
Kad namuose būtų sveika atmosfera, spalvos atskirose patalpose turi derėti viena su kita. Tai ypač svarbu atvirose patalpose ir nedideliuose butuose. Pavyzdžiui, sienų spalva prieškambaryje gali atsikartoti gyvenamojo kambario tekstilės elementuose ir keraminėje vazoje miegamajame. Pereinamuoju elementu gali būti homogeniškai nudažytos neutralios lubos arba grindys.
Skaistūs ir gaivūs tonai taip pat daro patalpą šviesesnę ir erdvesnę, suteikia lengvumo pojūtį. Šviesūs melsvi ir melsvai žalsvi tonai vizualiai „pastumia“ sienas, tokiu būdu susidaro erdvės įspūdis. Šviesūs baldai geriau žiūrisi šviesiame fone. Sofos ir kėdės su aukštais atlošais dar labiau sumažina ankštą kambarį. Jei norite erdvės įspūdžio, rinkitės žemus baldus: tai gali būti čiužinys be pagrindo, žemas staliukas, foteliai ir pan. Mažo kambario apskritai nepatartina perkrauti baldais. Kambarį padidina veidrodis, stiklintos durys, dideli langų stiklai ir ryškus apšvietimas.
Nedidelę ir intymią patalpą galima sukurti naudojant šiltus, tamsokus atspalvius. Tokios gilios spalvos, kaip tamsiai mėlyna, violetinė, ruda ir tamsiai žalia reikalauja ryškesnio apšvietimo ir sunkiau veikia žmogų. Nereikia pamiršti, kad dėmesį visų pirma patraukia ir žvilgsnį sulaiko būtent šviesioji patalpų dalis. Kartais patalpoje būna sunku atskirti daiktus, taip gali atsitikti dėl pernelyg vienodų šviesių arba tamsių tonų panaudojimo.
Aukso atspalvį arba gryną spalvą patariama naudoti rečiau lankomose patalpose. Kuo dažniau mes būname tam tikroje patalpoje, tuo mažiau joje turėtų būti grynos spalvos. Paauksuotą spalvą geriausia naudoti kaip akcentą. Valgomajame, bibliotekoje arba gyvenamajame kambaryje būti žymiai maloniau, jei jų interjere esama minkštų, kiek prislopintų ar aksominių niuansų. Blausūs, pilkšvi atspalviai sukuria monotonijos ir ramybės įspūdį, o tuo pat metu yra labai kasdieniški.
Intensyvūs, ryškūs tonai ant didelių plotų gali sutrikdyti ir suteikti aštrumo. Ryškios geltona ir žalia spalvos paaštrina triukšmo pojūtį, o ugninga raudona gali pasirodyti tiesiog svilinančia.
Be abejonės, geriausias interjeras bus tas, kuriame žmogus jaučiasi patogiai.