Šviesos įtaka spalvai
Spalvos suvokimui didžiausios reikšmės turi šviesos kokybė ir kiekis, paviršiaus atspindėjimo geba. Išsirinkti spalvą pagal nedidelius atspalvio pavyzdžius paletėje yra sudėtinga, nes nudažyto paviršiaus plotas ir dažų rūšis stipriai įtakoja spalvos suvokimą. Pagrindinės spalvos suvokimą gali keisti ir sąveika tarp kelių spalvų, kartais ypač stipriai. Dėl minėtų priežasčių dažnai atsitinka, kad spalvos pavyzdys paletėje skiriasi nuo išdažytos sienos. Todėl, renkantis spalvas namų sienoms, būtina atsižvelgti į keletą pagrindinių principų:
1. Šviesa lemia spalvos suvokimą
Skirtingai apšvietus, tas pats atspalvis bus matomas kitaip – taps šiltesnis ar šaltesnis. Šviesos kiekis ir kokybė labai veikia spalvos suvokimą: sienos tik atspindi tas spalvas, kurių (spalvų) tam tikro ilgio bangos yra šviesos šaltinio bangų spektre.
Mėlyna spalva gražiausiai atrodo natūralioje dienos šviesoje, nes kaitinamosios lempos gelsva šviesa neturi mėlynos spalvos ilgio bangų.
Halogeninės lempos. Iš šiuolaikinių šviesos šaltinių, tik halogeninė lempa natūraliai atkuria visų ilgių bangas, joje nėra per daug mėlynos spalvos, kaip dienos šviesoje.
Kaitrinės lempos. Iki šiol vidaus apšvietime vyrauja kaitrinių lempų skleidžiama šviesa. Tokios lemputės šviesa yra ypač geltona. Dėl šios priežasties melsvas spalvas, vyraujant gelsvai šviesai, suvokiame kaip purvinas ir prislopintas. Mėlynai nudažytos sienos gali atrodyti žalsvos. Kita vertus, gelsvos, gelsvai oranžinės ir rausvos spalvos kaitrinių lempų šviesoje dažniausiai atrodo gerai.
Fluorescencinės lempos. Kompaktiškos fluorescencinės lempos pastaruoju metu išpopuliarėjo dėl ekonomiško energijos naudojimo. Šį apšvietimo rūšis gali sukelti problemų: spektrinis fluorescencinės lempos šviesos pasiskirstymas yra nevienodas, taigi paviršius gali atrodyti visiškai kitaip nei, pavyzdžiui, dienos šviesoje. Dienos šviesos lempa sustiprina šaltus tonus ir „atvėsina“ šiltus. Dienos šviesos lempos su melsva šviesa paryškina žalius ir mėlynus atspalvius, tačiau šioje šviesoje nublanksta raudonas, oranžinis ir geltonas atspalviai. Šias lempas geriausia naudoti interjeruose, kur vyrauja pasteliniai tonai.
|
Natūralioje dienos šviesoje
|
Fluorescencinės lempos apšvietime
|
Esant kaitrinės lempos apšvietimui
|
Natūrali šviesa. Šviesa iš lauko yra šiek tiek melsva. Melsva spalva geriausiai tinka "šaltoms" spalvoms. Spalvos su geltonu ar raudonu atspalviu atrodo šiek tiek šaltesnės, melsvesnės. Dėl šios priežasties melsvai žalios bei žalios spalvos gali atrodyti pernelyg niūrios kambariuose, kurių langai nukreipti į šiaurę ir rytus. Šviesa ir šešėlis sudaro įdomias variacijas ant nudažytų paviršių, dėl to spalvų pavyzdžius reikia ištirti ant sienų kai jos apšviestos, ir - krentant šešėliui.
3. Blizgesys ir dažų rūšis veikia spalvą
|
Kuo blizgesnis paviršius, tuo mes ryškiau ir stipriau reaguojame į spalvą. Nudažyto paviršiaus struktūra veikia spalvą: ant grublėtų paviršių spalvos atrodo tamsesnės. Ant akyto paviršiaus šviesa išsisklaido įvairiomis kryptimis, taigi susidaro šviesesnio paviršiaus įspūdis. Tai reikėtų prisiminti, planuojant spalvų schemą. Dažų priedai taip pat veikia bendrą spalvą. Akrilo dažų spalvos sudaro šiek melsvesnį atspalvį nei, pavyzdžiui, alkidiniai dažai, kuriuose daugiau gelsvų niuansų. Paviršiaus suvokimas taip pat priklauso nuo dažų tipo. Ypač ryškios tekstūros paviršius sudaro tamsesnį įspūdį, nes grubi tekstūra turi nedidelius šešėlius.
|
3. Kuriuos atspalvius iš paletės rinktis?
Renkantis spalvą pagal spalvų paletės nedidelį pavyzdį, galima labai suklysti. Spalvų palečių pavyzdžiai dažnai yra baltame fone, taigi net šviesesni atspalviai atrodo gana ryškūs. Pavyzdžiui, daugelis F eilės atspalvių „Tikkurila Symphony“ spalvų paletėje yra balsvos, net jei jos spalvų lentelėje atrodo gana ryškios. Tikrame kambaryje balto paletės fono nebeliks, ir vienintelis daiktas, kuri mums galėtų atsverti sienų spalvą, tai baltų lubų kraštas, pereinantis į lubų spalvą. Šviesesnės spalvos iš tiesų atrodo dar šviesesnės. Ryškus ir aiškus atspalvis spalvų lentelėje, dideliame plote atrodo dar ryškesnis ir aiškesnis. Čia geltona ir oranžinė dažnai tampa kliūtimis. Renkantis ryškią geltoną ar oranžinę sienai, geriau būtų rinktis šiek tiek šviesesnį jos atspalvį, rekomenduojama rinktis pilkesnį ir šviesesnį norimos atspalvį. „Tikkurila Symphony“ spalvų paletėje eilutės N-Y ypač naudingos šiuo atžvilgiu - netikėtų rezultatų neturėtų būti.
4. Bandomasis dažymas geriausiam rezultatui gauti
Renkantis spalvas reikėtų atminti sąveiką tarp atspalvių. Ryškūs baldų apmušalų paviršiai, kilimai ar užuolaidos gali suteikti atspindimai šviesai nepageidaujamo atspalvio ir pakeisti bendrą sienų paviršiaus atspalvį. Gretimi spalvoti paviršiai sąveikauja tarpusavyje, kartais ypač ryškiai. Pavyzdžiui, neutrali pilka su žalia sienų spalva gali atrodyti šiek tiek rausva. Neutralios spalvos derinamos su grynomis spalvomis turi polinkį pakisti į jų spalvos papildomus atspalvius (fiz.). Šviesios spalvos atrodo dar šviesesnės, derinant su tamsiomis spalvomis, ir atvirkščiai. Dėl šios priežasties yra svarbu, kad spalvų pavyzdžiai būtų lyginami vieni su kitais. Renkantis spalvas, jas renkama ant horizontalaus stalo paviršiaus. Visgi galiausiai dažomas sienos paviršius yra vertikalus. Kadangi daugiau šviesos patenka ant horizontalių paviršių nei ant vertikalių, galima netyčia pasirinkti per daug ryškią spalvą. Spalvų pavyzdžius reikia lyginti ant vertikalaus paviršiaus, norint įvertinti tinkamą ryškumo laipsnį.
Jei norite būti visiškai tikri dėl rezultato, geriausia, ką galite padaryti – išdažyti pakankamai didelį plotą apšviestos sienos ir sienos šešėlyje (sienos kampą) ir tik tada galutinai apsispręsti, ar šis atspalvis jums yra tinkamas.